2024 metų ekonominių rodiklių apžvalga: ką tai žada prekiaujantiems internetu?

Ne paslaptis, jog ekonominė situacija daro tiesioginę įtaką ne tik fizinio, tačiau taip pat ir internetinio verslo sėkmei. Ekonomika yra dinamiška bei nuolat besikeičianti, todėl kiekvienam verslininkui yra verta reguliariai apžvelgti duomenis, nes būtent tai gali padėti įvertinti galimą pirkėjų elgesį bei leisti aiškiau suprasti vyraujančias prekybos tendencijas. Taigi, ką dabartinė ekonominė situacija žada prekiaujantiems internetu netolimoje ateityje?

Pozityvios prognozės

2024 metai jau beveik įpusėjo. Nors daryti visų metų ekonominę apžvalgą dar yra kiek anksti, tačiau apžvelgti esamus duomenis, ekspertų įžvalgas bei jų prognozes tikrai galima. 2024 metų kovo mėnesio 19 dieną pasirodžiusi oficiali Lietuvos Banko ekonomikos apžvalga rodo, jog pavasario periodu Lietuvos ekonomika vis dar yra prislopusi, tačiau, tikėtina, jog jau visai netrukus jos augimą skatins iš lėto auganti tiek vidaus, tiek ir išorės prekių bei paslaugų paklausa. Europos Centrinis Bankas jau kurį laiką vis garsiau kalba apie palūkanų normų mažinimą, nes galiausiai infliacija pasidavė bei grįžo į įprastas vėžes. Lietuvoje 2024 metais infliacija vidutiniškai siekia vos 1,6%. Tuo tarpu Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja, jog Europos Sąjungos valstybių metinės infliacijos vidurkis metų pabaigoje sieks 2,8%, todėl tikimasi, jog jau vasaros antroje pusėje Europos Centrinis bankas iš lėto pradės mažinti palūkanų normas. Sumažintos palūkanų normos dažnai yra siejamos su gyventojų perkamosios galios augimu, o tai – džiugi žinia verslininkams, kuriems augantys pardavimai vis dar išlieka pagrindiniu prioritetu. Pasak Lietuvos Banko ekonomistų, situacija ekonomikoje, nors ir vangiai, tačiau turėtų pradėti gerėti jau antroje 2024 metų pusėje, o 2025 metais ekonominė situacija gerės dar sparčiau.

Dėmesį yra svarbu atkreipti ne tik į infliacijos rodiklius

Ekonomikos ekspertai įspėja, jog nepaisant mažinamų palūkanų normų bei per metus ženkliai sumažėjusios metinės infliacijos, plačiai pinigines atveriančių potencialių prekių bei paslaugų pirkėjų gali tekti palaukti šiek tiek ilgiau. Taip yra todėl, kad palūkanų normos įprastai yra mažinamos iš lėto, siekiant pakartotinai išvengti staigaus infliacijos augimo. Infliacijos įtaka ekonominei situacijai yra milžiniška, tačiau tai nėra vienintelis rodiklis, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, norint prognozuoti, kaip gali keistis pirkėjų perkamoji galia. Taip pat vieni iš pačių svarbiausių ekonomikos rodiklių yra vartotojų kainų indeksas (CPI) bei gamintojų kainų indeksas (PPI). Būtent jie leidžia aiškiau suprasti infliaciją bei jos reikšmę ekonomikoje. Gamintojų kainų indeksas parodo, kiek gamintojams kainuoja gaminti produkciją bei pristatyti ją rinkai. Tuo tarpu vartotojų kainų indeksas praktiškai visuomet priklauso nuo gamintojų kainų indekso, nes brangiau mokantys gamintojai įprastai aukštos kainos naštą perkelia ant galutinio pirkėjo pečių. Pasak oficialios Lietuvos Banko ataskaitos, Europoje dar 2023 metų pabaigoje pradėjo mažėti energetikos bei vidutinės žaliavų kainos, todėl ir gamintojų kainų indeksas stabiliai mažėja nuo pat 2023 metų spalio mėnesio. 

Sunkinančios aplinkybės 

Nepaisant jau kurį laiką Eurozonoje mažėjančio gamintojų kainos indekso, iki šiol taip pat mažėjęs vartotojų kainos indeksas 2024 metų vasario bei kovo mėnesiais išaugo 1,4%. Tai parodo, jog gamybos verslas stengiasi padidinti savo pelnus nepaisant krentančių žaliavų kainų. Aišku, kainų didinimas nepaisant mažesnių išlaidų yra atliekamas lėtai, siekiant neprarasti pirkėjų bei klientų. Tiesa, savavališkai keldami kainas didieji verslai nukelia palūkanų normų mažinimo pradžią, todėl Europos Centrinis Bankas jau kelintą kartą nesiryžta imtis veiksmų. Centrinės Europos finansų institucijos prognozuoja, kad jau 2025 metais infliacija turėtų pasiekti reikiamus 2%. Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, palūkanų normas pradėti mažinti planuojama dar šiais metais, nebent situacija netikėtai pablogėtų.

Stabilumas darbo rinkoje

Gana neįprastu dalyku galima laikyti ir žemą pastarojo meto situaciją darbo rinkoje. Kaip teigia oficiali Lietuvos Banko ataskaita, Lietuvoje nedarbas vis dar išlieka mažas, nepaisant to, jog ekonominis aktyvumas neaugo. Įprastai palūkanų normų kelimas ne tik mažina infliaciją, tačiau taip pat ir didina nedarbą. Taip yra todėl, kad verslo pelnas mažėja bei atsiranda daugiau papildomų išlaidų. Dėl šių priežasčių darosi sunku išlaikyti daugiau darbuotojų, todėl verslas jų skaičių mažina. Šiuo atveju viskas vyksta priešingai – vidutinis darbo užmokestis kyla sparčiau nei bet kada anksčiau. Prognozės rodo, kad Lietuvoje vidutinio darbo užmokesčio kilimas žadamas ir 2025 metais, tačiau jis nebebus toks intensyvus, koks yra dabar. Kylantis darbo užmokestis šiuo atveju yra susijęs su darbuotojų trūkumu. Trumpiau tariant, kuomet trūksta darbuotojų, verslas yra priverstas didinti algas, kad išlaikytų konkurencingumą darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo atžvilgiu. Kai kurie ekonomistai teigia, jog nedarbo lygis įprastai didėja tuomet, kai defliacija trunka ilgą laiką, nes defliacija yra sulėtėjusio vartojimo bruožas ir nuolatinis palydovas. Taigi, pasak Lietuvos Banko ataskaitos, nedarbo lygis artimiausioje ateityje gali kiek augti, tačiau, tikėtina, kad padėtis išliks kontroliuojama bei sąlyginai stabili.

Ką tai žada prekybininkams bei verslininkams?

Kylantis vidutinis darbo užmokestis, centrinių bankų planai mažinti palūkanų normas bei iš lėto auganti žmonių perkamoji galia jau visai netrukus gali tapti pagrindine atsigaunančios ekonomikos priežastimi. Kartu su perkamosios galios augimu 2024 metų antroje pusėje verslininkai turėtų pajusti didėjančius pardavimus. Nors vartojimas dabar yra sumažėjęs, tačiau panikuoti neverta. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ekonomika yra dinamiška, o tai reiškia, kad nepalanki situacija nėra amžina. Dėl šios priežasties jau dabar yra verta galvoti apie įvairias reklamines kampanijas, skirtas pardavimų, ar elektroninės parduotuvės žinomumo didinimui. Kol ekonomikoje laikinai vyrauja nepalankios sąlygos sėkmingai prekybai galbūt yra verta pagalvoti apie kaštų mažinimą ribojant prekių kiekio užsakymus iš tiekėjų bei apsišarvuoti kantrybę laukiant tinkamesnių sąlygų sėkmingai prekybai.

Registruokitės dabar! Rinkite mokėjimus per el. bankininkystę ir mokėjimo korteles